Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi. Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.
Penktadienį Spalio 30 dieną, Motinos Teresės šeimų namų gyvenančios šeimos, bendruomenės nariai, vaikų dienos centro „Aš ir draugai“ lankytojai vaikai, susirinkome įstaigos aktų salėje, kur kartu paminėjome visus šventuosius, mirusiuosius, pasikalbėjome apie šią svarbią dieną, apie anapilin išėjusius ir didžiausią pagarbą jiems.
Labai džiaugėmės kad galėjome prisėsti ir pagerbti savus artimus ir brangius žmones
