Esu 34 metų mama, atvykau iš Šiaulių gyvenau Rėkyvoje. Aš šiaip žinojau, apie šiuos šeimų namus ir daug metų pažįstamos mes su šių namų direktore Regina Zabielienė, tad pakalbėjusi su savo socialine darbuotoja apie savo namų bėdas ir paprašiau į Teresės šeimų namus, ji susiskambino su Direktore ir po kelių dienų socialinė darbuotoja atvyko ir paėmė mane su dviem mažamečiais vaikais, tai buvo 2018 m. Liepos 19 dieną. O mano istorija tokia: mano vyras pradėjo gerti kai suėjo 4 mėn. sūneliui. Smurtaudavo prieš mane todėl bijojau, kad tėvas gali nebepažinti tėvų, todėl pradėjau kalbėti su savo socialine darbuotoja kad nebegaliu taip gyventi, noriu bėgti su savo Dievo dovanomis (vaikais). Pragyvenome 8 metus ir vyras neprisidėjo prie mokesčių ir susidarė didelės buto skolos. Atvykusi į šeimų namus iš pradžių buvo trupučiuka baisoka, nejauku, bet greitai pripratau ir čia gyventi yra gera, nes visi darbuotojai malonūs, rūpestingi visada padeda paklausia, kas negerai, gal kuo padėti ar panašiai. Dukra pradėjo lankyti darželį, sūnui 2019 m. Sausio 13 d. sueis vieni metukai. Visos mamytės yra draugiškos padeda vienai kitai. Darbuotojos socialinės yra nuostabios padeda nueiti pas daktarus, susitvarkyti dokumentus nu žodžiu labai nuoširdžios. moterys. Na man čia nieko netrūksta užtenka visko ko man reikia tai gavau ramybę šiuose namuose. Šiuo metu direktorės pagalba pradėjau po truputį mokėti savo skolas, sutarėme, kad jei aš pradėsiu mokėti, tai ir direktorė man padės. Šiuo metu pradėsiu dėl skyrybų, nes bėgant laikui, su vyru visai beveik nesutariu, nebeįleidžia manęs į savo namus, neduoda raktų, stengiasi visaip, kad neįeičiau aš. Stengsiuosi daryti viską, kad galėčiau sugrįžti į savo namus ir gyventi kartu su savo vaikais.
Nuoširdžiai dėkoju už tai, kad mane ir mano vaikus priėmė gyventi, esame labai dėkingi mūsų Direktorei Reginai Zabielienei ir visiems darbuotojams. Dėkui.
34 metų Mama.
Kalba netaisyta!