VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai

Mama Raimonda (34 m.)

balandžio 16, 2017

Sveiki,

Papasakosiu jums savo istoriją.

Gyvenau vienam miestely, tokiam Gilvyčių kaime. Sekėsi neblogai, kol neįnykau į alkoholį. Pradėjau vartoti po truputį, kol nepajutau, kad man darosi vis blogiau ir norėjosi jo daugiau. Kritau į dugną. Praradau vaikus, guliausi į ligoninę užsikoduoti nuo to „brudo“.

Laiko metai jau negeriu nė lašo. Jaučiuosi puikiai. Dar nedaug laiko, bet pasiekimas yra. Tada tapau vėl nėščia, turiu šaunų sūnų. Ligoninėje sužinojau apie Teresės namus, pradžiai su juoku galvoju: kam man ten būti, jei turiu namus savus, ir nenorėjau vykti. Bet soc. darbuotojai paprotino, kad atvykti į tuos namus.

Atvykdau, nepažinojau nieko. Galvoju ką aš čia veikiu, bet po kiek laiko pradėjau bendrauti su mamomis, žiūriu – visai nieko, bet veržiausi vis vien namo. Kalbino čia darbuotojai, mamos, kad pasilikčiau. Na ką, galvoju, pabandysiu pasilikti.

Tai va, nuo vasario 15 dienos esu Teresės namuose po šiai dienai ir nesigailiu. Nebenoriu namo. Darbuotojai labai geri, tik reikia klausinėti ir „akių nereikia draskyti“. Padėjo jie man daug.

Gyvendama čia atgavau ir kitus du vaikus. Esame dabar šeima.

Direktorė mūsų fantastiška, tokių žmonių nerasi. Tikra mama, močiutė, patars, pamokys. Aplamai čia dar budėtojai – visiems padėkos raštus reiktų rašyti.

Patikėkite, jei ne tie namai, čia, kur gyvenu, nebūčiau atgavusi nei vaikų ir nežinau, kur pati atsidurčiau. Papasakočiau daugiau, bet reikia laiko. O jei kam įdomu, atvykite čia ir pamatykite savo akimis,

Mama
2017 m. balandis

Kalba netaisyta.