Greit bus metai, kai esu čia. Per šį laiką mano gyvenime nutiko labai daug visko. Mano socialinė darbuotoja patarė atvykti čia, nes nenorėjau, kad vaikai būtų atimti. Gyvenime nutiko taip, kad su vaikais gyvenau pas mamą, bet name nebuvo tinkamos sąlygos gyventi vaikams, tada išėjau gyventi pas vyrą, viskas buvo gerai, kol mano sugyventinis nepradėjo prieš mane smurtauti.
Atvykusi čia sulaukiau pagalbos iš direktorės – davė kambarį, kuriame galiu gyventi, yra visos sąlygos tiek man, tiek vaikams. Šie namai padeda atsistoti ant kojų. Šių namų dėka esu laiminga, išmokau bendrauti su kitomis mamomis, klausyti socialinių darbuotojų. Seniau neklausydavau socialinių darbuotojų, nenorėdavau taisytis valgyti nei sau, nei vaikams, tačiau po truputį mano požiūris pradėjo keistis į gerą pusę – tapau paklusnesnė, daugiau bendraujanti, nebijanti prašyti pagalbos, noriu padėti ir kitiems. Ir iš visų jėgų rūpinsiuosi savo vaikais. Visą gyvenimą būsiu dėkinga direktorei.
Mama
2017 m. gruodis
Kalba netaisyta