Prieš pusę metų gyvenau savo gimtajam mieste su dviem mažais savo vaikučiais. Vyriausią auginau, kol galiausiai pagimdžiau antrą vaikutį. Po to pasidarė sunkiau: trūko įgūdžių su vaikų auginimu, pastoviai trūko pinigų, maisto vaikams, o vaikų tėvas niekuo nepadėjo su vaikų išlaikymu. Kol galiausiai palūžau, paprašiau, kad mane su abiem vaikais išvežtų į kokius namus (krizių centrą).
Vaikų teisės atvežė į Motinos Teresės šeimų namus. Dabar, kai čia gyvenu, įgavau daug įgūdžių, žinių apie vaikų auklėjimą. Čia gavau visapusišką pagalbą ir psichologišką palaikymą iš darbuotojų. Kai čia pradėjau gyventi, vaikų tėvas ėmė grasinti, kad atims vaikus, padarys, kad negalėčiau viena auginti vaikų. Bet aš žinau tai, kad turiu palaikymą iš mamos ir Motinos Teresės šeimų namų palaikymą, kurio man šiuo metu labiausiai reikia, kad nepalūžčiau.
Visada būsiu dėkinga, kad padėjo šiems namams, kad padėjo man su vaikais būti kartu ir neleido man jų prarasti.
O kitoms moterims su vaikeliais patarčiau čia atvykti. Čia yra nuostabus kolektyvas. Čia yra suteikta visapusiška pagalba.
Ačiū šitiems namams.
Mama, 22 m.
2017 m. lapkritis
Kalba netaisyta