VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai

21 Metų Mama.

vasario 1, 2019

Esu 21 metų mama, atvykau čia 2018 m. Gegužės 30 dieną iš Šiaulių rajono, auginu 2 vaikus. Gyvenau su sugyventiniu, kuris piktnaudžiaudavo alkoholiu, žinoma nuo to ir kildavo konfliktai mūsų šeimoje. Išgėręs vyras būdavo labai agresyvus, ne vieną kartą yra pakėlęs ranką prieš mane, labai dažnai vyras mane „koliodavo“ o visą tą matydavo ir girdėdavo mano vaikai, vyras nesirūpindavo nei manimi nei mūsų vaikais, gerai, kad turiu gerus ir atsakingus savo tėvus, kurie padėdavo maistu ir pinigais.  Apie savo šeimos problemas pasakojau savo socialinei darbuotojai, visą laiką jei minėjau, kad vaikams tikrai nėra gerai gyventi tokioje aplinkoje ir vis mastydavau jį palikti, galų gale nusprendžiau, kad gana man to ir turiu jį palikti. Neturėjau kur eiti gyventi, name kuriame gyvenau su savo vaikais buvo sutartis sudaryta vyro vardu. Kalbėdamasi su savo socialine ji labai sunerimo ir pasiūlė man, galbūt norėčiau apsistoti Šiaulių VšĮ Motinos Teresės šeimų namuose, papasakojo apie čia teikiamas paslaugas ir ką galiu gyvenime pakeisti, kad jis nebebūtų toks, davė laiko man pagalvoti bet ilgai neuždelsti. Pagalvojusi apsisprendžiau, kad ne tik būtų  man geriau čia atvykti, bet ir vaikam, todėl savo socialinei pasakiau, kad noriu čia vykti, nuo mano apsisprendimo po kelių dienų atvykau į šeimų namus, mus mielai pasitiko socialinė darbuotoja, viską aprodė ir davė kambario raktus, kuriame šiuo metu gyvenu. Nieko nelaukusi ir paskatinta šių namų direktorės, socialinių, kitų darbuotojų, ėjau tvarkytis išmokų, iki pat šios dienos toliau tvarkausi alimentus. Socialinės darbuotojos labai yra rūpestingos, labai padėjo tvarkytis reikiamus dokumentus, nes nežinojau nei kur kreiptis pagalbos, nei ką daryti ar eiti. Padėjo ir psichologiškai suvokti, kad galiu ir viena auginti vaikus, nes iš pradžių buvo labai sunku, neturėjau, taip reikiamų socialinių įgūdžių, buvo net sunku pagalvoti ar aš sugebėsiu viena išauginti savo du vaikus. Šiuo metu jau praėjo 7 mėnesiai, kai aš čia gyvenu ir esu žymiai stipresnė nei buvau atvykusi čia.

Pirmiausia, tai esu labai patenkinta, kad mane čia priėmė ir padėjo kiekviename mano žingsnyje, tvarkytis dokumentus, stoti į eilę dėl socialinio būsto. Didelis Ačiū, kad suteikė jėgų keliauti pirmyn, nes žinoma, nėra taip lengva vienai auginti vaikus, bet pagyvenus čia supratau, kad galiu. Dėkoju šių namų direktorei, socialinėms darbuotojoms, mokytojoms ir visiems darbuotojams, kad mane palaiko, visada kai reikia išklauso ir pataria, suteikia daug naudingos informacijos – pedagoginių ir socialinių, psichologinių ir buitinių įgūdžių. Ačiū, kad turiu galimybę čia gyventi!

21 metų Mama.

KALBA NETAISYTA