Mano gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Gimiau ir augau Rokiškyje, bet tikrąjį prieglobstį radau visai kitame Lietuvos krašte. Kai pagimdžiau savo vaiką, atsidūriau sudėtingoje situacijoje – neturėjau nei saugios vietos gyventi, nei palaikymo. Vaiko tėvas buvo smurtaujantis, dažnai girtavo, turėjo daug skolų ir problemų, kurios vis labiau traukė mane į pavojingą liūną. Nebežinojau, kaip iš to išsivaduoti.
Socialiniai darbuotojai man pasiūlė pagalbą – iš gimdymo namų mane atvežė į Motinos Teresės šeimų namus. Tą akimirką, kai čia atvykau, jaučiausi pasimetusi ir nežinanti, kas bus toliau. Bet ši vieta tapo mano saugiu prieglobsčiu, kur galėjau atsikvėpti, sustiprėti ir išmokti savarankiškai auginti savo vaiką.
Jau trejus metus čia mokausi socialinių įgūdžių, kaip rūpintis savimi ir savo vaiku. Man padėjo suprasti, kaip svarbu kurti saugią aplinką, kaip valdyti kasdienius iššūkius ir neprarasti vilties. Mano mažylis jau lanko darželį, o aš pati kartu su juo augu – mokausi būti stipresnė, savarankiškesnė, labiau pasitikinti savimi.
Motinos Teresės šeimų namai man suteikė daugiau nei stogą virš galvos – jie padovanojo galimybę gyventi be baimės, augti kaip mamai ir žmogui. Aš tikiu, kad su laiku tapsiu dar stipresnė ir savarankiškesnė, ir galėsiu sukurti geresnę ateitį savo vaikui.
Iš visos širdies dėkoju šiems namams ir visiems čia dirbantiems žmonėms – jei ne jie, nežinau, kur dabar būčiau.