Visų Šventųjų diena – ypatingas metas, kai pagerbiame mirusius, prisimename juos su pagarba ir dėkingumu. Žvakutės, uždegtos ant kapų ar kitose ypatingose vietose, simbolizuoja šviesą ir viltį, atmintį ir meilę tiems, kurie išėjo anapilin. Šios dienos minėjimas, lydimas maldos ir apmąstymų, primena apie mūsų ryšį su praeitimi, artimųjų dvasinį palikimą ir gyvenimo trapumą. Spalio 31 dieną, ketvirtadienio popietėje, šeimų namuose gyvenančios šeimos, bendruomenės nariai, vaikų dienos centro „Aš ir draugai” lankytojai, įstaigos darbuotojai susirinkome aktų salėje, malda paminėjome visus šventuosius mirusiuosius, po maldos pasikalbėjome apie Lapkričio 1-ąją Visų šventų dieną, jos prasmę, didžiausią pagarbą mirusiesiems. Kiekvienas, kas norėjo, uždegėme ilgesio žvakelę, taip paminėdami mirusiuosius.
Po paminėjo, įstaigos koplytėlėje vykusios mišios suteikė progą susikaupti, melstis už mirusius, pagerbti jų atminimą ir prisiminti jų svarbą mūsų gyvenime. Toks minėjimas suartina ne tik su išėjusiais, bet ir su tais, kurie gyvena kartu, padeda pajusti bendrumą ir primena dvasinių ryšių svarbą.
