Su Trijų Karalių švente pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Vaikų dienos centro „Aš ir draugai“ socialinė pedagogė pasveikino visus susirinkusius ir priminė apie Trijų Karalių istoriją. ,,Žmonių sąmonėje Evangelijos išminčiai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras virto karaliais, kurie stebėję dangaus kūnų judėjimą, netikėtai danguje pamatė ryškiai sužibusią žvaigždę. Mat pranašystė skelbė, kad tokio šviesulio pasirodymas sutaps su atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę. Kas gi nutiko trims išminčiams, kai jie įteikė dovanas Dievo sūnui? Šv. Raštas teigia, kad jie sugrįžo į savo šalį. Sugrįžo nei kiek nenumanydami, kaip jų kelionė paveiks būsimų kartų gyvenimą ir papročius. Vienas įdomiausių šios šventės papročių – Trijų Karalių vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. Tai buvo savita kaimynų lankymo, su Naujųjų metų sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija. Dar sausio 6-ąją bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti Karalių pirmąsias vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėjo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo velnio ir perkūno. Bitininkai tądien pašventinta kreida apibrėždavo apie kiekvieną avilį ratą, kad bitės nepastebėtos spiečiaus neišneštų.“
Prisiminę Trijų karalių istoriją į aktų salę įžengė mūsų Karaliai, taip suvaidinę trumpą jos istoriją. Po pasveikinimų ir istorijų, susirinkusių vaikučių žvilgsnį traukė po eglute dovanėlės, kurias vėlavo atsiųsti Kalėdų senelis. Netrukus likusios ir vėlavusios vaikų svajonės buvo išdalintos, o po jų visus kvietė šokiams ir dainoms.
