VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“

Jubiliejinėje 25-oje Šiaulių vyskupijos Šeimų šventėje socialinių dirbtuvių kūriniai

10 gruodžio, 2024

Jubiliejinė 25-oji Šiaulių vyskupijos Šeimų šventė, įvykusi gruodžio 8 d. Šiaulių arenoje, tapo ne tik reikšmingu tikinčiųjų bendruomenės įvykiu, bet ir dvasinio susitelkimo, kultūrinio įkvėpimo ir bendrystės švente. Šių metų tema, paremta Šv. Pauliaus žodžiais „Dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė“ (1 Kor 13, 13), atspindėjo pagrindines vertybes, vienijančias šeimas ir bendruomenes.

Renginys prasidėjo ryte vykusia šeimų organizacijų ir judėjimų muge, kur dalyviai galėjo susipažinti su įvairiomis iniciatyvomis ir veiklomis, skirtomis šeimų stiprinimui. Vidurdienį vykusiose Šv. Mišiose Lietuvos vyskupai ir kunigai kartu su gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais meldėsi už šeimas, o jų iškilmingumą sustiprino Šiaulių katedros choro „Džiaugsmas“ atliekamos giesmės.

Kultūrinę renginio dalį papuošė miuziklo „Juozapo sapnas“ pristatymas. Šis spektaklis, paremtas bibline Juozapo istorija, sužavėjo publiką ne tik savo muzikine ir dramaturgine kokybe, bet ir profesionalių atlikėjų pasirodymais. Režisieriaus Nerijaus Petroko vadovaujamas pastatymas sulaukė ovacijų, o žinomų Lietuvos atlikėjų ir Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ indėlis pabrėžė renginio meninę vertę.

Šventės svarbą pabrėžė ir pokyčiai Šiaulių vyskupijoje: J.E. Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis, ilgus metus tarnavęs kaip vyskupijos ganytojas, buvo pagerbtas kaip vyskupas emeritas, o J.E. Darius Trijonis pradėjo naują tarnystės etapą.

Šis renginys dar kartą patvirtino, kad Šeimų šventė yra neatsiejama Lietuvos religinio ir kultūrinio gyvenimo dalis, skatinanti bendruomeniškumą, tikėjimą ir šeimos vertybių puoselėjimą.

Šių metų Šeimų šventė tapo ypatinga ir mūsų organizacijai – Socialinių dirbtuvių bei Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje veiklų dalyviai, turėjo galimybę pristatyti savo rankų darbo kūrinius. Šių talentingų žmonių darbas ne tik atskleidė jų kūrybingumą, bet ir suteikė progą šventės lankytojams įsigyti unikalių, su meile pagamintų dirbinių.

Šie rankdarbiai tapo ne tik gražiu šventės elementu, bet ir simboliniu tiltu tarp bendruomenės. Neįgaliųjų įsitraukimas prisidėjo prie šventės bendrystės atmosferos, o jų darbai buvo ne tik praktinio naudojimo, bet ir dvasinio įkvėpimo ženklas.